- Klausyk, “Linen Tales” man pasiūlė sukurti savo drabužių kapsulę!!! Kokio lininio drabužio TU norėtum??
Sėdėdama savo svetainėje Havajuose šitą klausimą telefonu uždaviau skirtinguose pasaulio kampeliuose esančioms artimiausioms draugėms. Jos už mane džiaugėsi, linkėjo sėkmės, dalijosi patarimais ir… visos norėjo labai skirtingų dalykų.
Išklausiusi draugių pageidavimų, peržiūrėjusi daugybę drabužių modelių ir instagramo trendų internete, supratau keletą dalykų:
Vienos moterys po drabužiais nori slėptis, juos naudoja kaip šydą, maskuotę kūnui, kurio nenori rodyti.
Kitos moterys drabužiais nori rodyti kūną, drabužiai joms reikalingi dėmesiui į kūną atkreipti.
Dažnai ta pati moteris skirtingais gyvenimo, o kartais - net mėnesio ciklo etapais nori tai rodytis, tai slėptis. Tai sau patinka, tai nepatinka. Aš, pavyzdžiui, jei važiuojame vakarieniauti į restoraną, tikrai nesivilksiu aptemptos suknelės, mat mėgstu sočiai prisikirsti - tiek, kad net pilvas išsipučia. Čia svarbų vaidmenį atlieka ir menstruacijų ciklai - moksliškai įrodyta, kad ovuliacijos metu moterys pasąmoningai labiau linkusios puoštis. Na o per mėnesines, savaime suprantama, dažna renkamės tamsesnio audinio kelnes, drabužius laisvu juosmeniu ir pan.
O kur dar besilaukiančios ar žindančios mamos?
Ar įmanoma įtikti visoms?
Turbūt kad ne. Ir tai - normalu. Išsisklaidžius pirmai panikai ir spaudimui overdeliverinti, raminau save, kad dviračio - neišrasiu. Kad lygiai taip pat, kaip seniai papasakotos visos įmanomos istorijos (šitai mėgstu kartoti knygos rašymo kursų metu), JAU sukurti visi drabužių siluetai ir naujo rūbo aš neišrasiu. Kad kelnės yra kelnės, suknelė yra suknelė, o visa esmė slypi detalėse.
Tad ėmiau ir sukūriau kolekciją drabužių, kurie tinka abiems atvejams - kai nori rodytis ir kai nori slėptis. Tai dabar trumpai pristatysiu kiekvieną drabužį, o paskiau papasakosiu apie įdomiausias kūrybos dalis - susitikimą su konstruktorėmis ir havajietiškų vardų kontroversiją.
NALU palaidinė - sexy ir tuo pačiu elegantiška. Mane užknisa, kai dabartinės mados kuriamos tik ypatingai jaunoms, lieknoms ir plokščioms (o gal visada taip buvo, tik staiga aš nebe jauna ir nebe plokščia?). Todėl sąmoningai net nuogiausią palaidinę padariau su itin plačiomis petnešomis, kad ją dėvėti galėtų ir moterys, kurios negali iš namų išeiti be liemenėlės. Aš irgi priklausau šiam klubui. Tačiau NALU palaidinė puikiai tiks ir moterims su maža krūtine. NALU puikiai atrodo ir prie džinsų ir prie elegantiškų kelnių su kantu. Ir, aišku, žaviai dera su lininėmis LOLA kelnėmis ir OLENA šortais. Beje, NALU havajiečių kalba reiškia “banga” - todėl, kad dauguma lietuvaičių turbūt spintoje turi drabužių, skirtų “važiuoti prie jūros”. Tai NALU į šitą kurortinę kompaniją irgi puikiai tinka. Beje, Nalu - ir vienos mano geros draugės dukters vardas. Kodėl tai svarbu papasakosiu kiek vėliau šiame tekste.
MAHINA - universaliausias kolekcijos drabužis. Suknelė, priklausanti NAP DRESS suknelių kategorijai, ir apie jas galima būtų atskirą mokslinį traktatą parašyti. Jei trumpai tai anksčiau tam tikro tipo naminė suknelė buvo neoficiali JAV namų šeimininkių uniforma. Vėliau, kai JAV būti namų šeimininkė tapo prabangos ir statuso reikalu (nes nedaug šeimų gali išgyventi iš vieno iš partnerių atlyginimų), nap dressarba pietų miego suknelė tapo tam tikro gyvenimo būdo signalu. Tokią suknelę vilkinti moteris tarsi sako “aš turiu laiko sau ir atsipalaidavimui”. Ir ne - su šia suknele tikrai nereikia miegoti pietų miego, bet galima! Pažadu, kad būtų patogu. Dabar JAV nap dress išgyvena renesansą - instagramas mirga su panašias sukneles vilkinčiomis moterimis, kurios skina gėles, kepa pyragus, žavingose svetainėse myluoja vaikus ar mieste geria matchą su draugėmis. Čia svarbu paminėti ir dar viena reiškinį, sustiprėjusi Covid pandemijos metu - kone išnykusią ribą tarp naktinių ir dieninių drabužių. Tai - ne naujiena, dar mano ėjimo į naktinius klubus laikais buvo mada vilktis tokią aptemptą palaidinę, kur, kaip mano močiutė sakydavo, nesuprasi, ar čia apatinukas ar bliuskutė. Tačiau anuomet buvo išdyklėliškas, į seksualumą apeliuojantis žingsnis. Dabartiniai lounge rūbai gerokai nutolę nuo seksualumo desperacijos ir jie skirti žmogui gražiai atrodyti namuose ir patogiai jaustis iš jų išėjus.
MAHININA suknelė idealiai tinka nėščiosioms, ne tik dėl laisvo kirpimo, bet ir dėl paties audinio - linas žavingas tuo, kad kai karšta - vėsina, o kai vėsu - šildo. Susijuosus šią suknelę diržu ir atsirišus kaklo raištelius galima susikurti visai kitokį, sexy įvaizdį. Užrišus kaspinėlį po kaklu - tapti kuklia gera mergaite. Ir žinoma, su “Linen Tales” konstruktorėmis kelis kartus matavome ir svarstėme, kol įsitikinome, kad vilkint šią suknelę bus TIKRAI patogu žindyti kūdikį. MAHINA havajiečių kalba reiškia “mėnulio šviesa” - mėnulio fazės man visada siejasi su moters kūnu: nėštumas - pilnatis, bet yra fazių, kai susitraukiame, plonėjame, ir vėl išsipučiame. Mahina taip yra ir mano vyriausios dukters antras vardas.
LOLA kelnės. Love it or hate it. Rizikingiausias ir įspūdingiausias visos FREE SPIRIT kolekcijos drabužis, kurį moterys arba pamils arba nesupras. Ir taip, šios kelnės tikrai tinka ir apvalesnių formų moterims - pasimatuokit, pamatysit! LOLA - smagus drabužis, kurį vilkėdama pasijusite truputį deivė, truputį kitokia, išdykusi arba rafinuota - tai priklausys nuo aksesuarų, kuriuos derinsite su šiomis kelnėmis. Jos gražiai dera ir su aukštakulniais ir su kedais. Ir nėra tokio dalyko “per trumpos” - vienos nuspręs leisti kvarbatkoms vilktis žeme, kitoms šios kelnės bus gerokai virš kauliukų - abu variantai leistini ir gerai žiūrisi. Jūs pačios kuriate taisykles kaip jas dėvėti, o jei nedrąsu - galite pagūglinti trendus ir įsitikinti, kad dėl tokių kelnių auksčio taisyklių tiesiog nebėra. Pasiūtos iš lengvai krintančio lino (kitokio, nei pvz., NALU palaidinė, kuri yra gan standi) šios kelnės sukels norą straksėti ir šokti lyg vaikystėje. Aš dabar rašau ir galvoju apie tą “Seinfeld” serialo dalį, kur pagrindinė herojė Elaine, kūrė vaizdingus drabužių katalogo prekių aprašymus. Aš irgi galėčiau šį darbą dirbti. LOLA yra dviejų spalvų - dramatiškai atrodančios juodos ir jau kurį laiką madingos rudos spalvos. LOLA - ne havajietiškas vardas, tačiau man jis įkūnija pietietiškumą, karštį, flirtą, drąsą. Be to, LOLA yra mano vienos geriausių draugių dukters vardas.
KAIA palaidinė. Tokia šiek tiek kimono, šiek tiek crop-top, tuo pačiu gali būti ir labai elegantiška. Ją kūriau turėdama omeny tas moteris arba tą laiką, kai net per karščius nesinori rodyti daug kūno. Svarbus momentas susijęs su crop-top - trumpesniais nei įprasta marškinėliais. Kai kurios moterys be reikalo jų bijo klaidingai manydamos, kad tai tinka tik ypatingai lieknoms. Tačiau, kad crop-top tinka visoms įsitikinau prieš daugybę metų, kai mano mylima, apkūnoka draugė australė visada dėvėjo tada dar neįprastai atrodžiusias kelnes aukštu liemeniu ir trumpas palaidines. Pabandykit pačios, pamatysit, kad trumpesnė palaidinė, net turint didelį pilvą, jei vilkima su kažkuo paaukštintu liemeniu, lieknina! KAIA turi daugiausiai spalvų iš visos FREE SPIRIT kolekcijos: balta, juoda, mėlyna, dryžuota ir net dviejų atspalvių ruda. KAIA palaidinė universali, ji, kaip ir NALU, tiks ir prie kelnių ir prie šortų, orams atšalus galima ją vilktis į darbą po švarkeliu, taip pat šita palaidinė yra geras fonas jūsų mėgstamiems pakabukams, karoliams, amuletams. KAIA yra havajietiškas moters vardas, reiškiantis “jūra”, tačiau lygiai taip pat tariasi ir mano vienos mylimiausių draugių, Lolos mamos vardas (tik rašomas Caye).
OLENA - klasikiniai, prie visko derantys lininiai šortai su kišenėmis. Daug apie juos pasakoti nėra ką, man atrodo jie yra visiškas must have, kad ir kaip banaliai tai skamba. Yra juodi, rudi ir mano mėgstamiausia kombinacija - dryžuoti OLENA šortai priderinti su dryžuota KAIA palaidine. Jie fainai atrodo užsimetus ir džinsinį ir klasikinį švarkus. OLENA havajiečių kalba reiškia “geltona” arba “ciberžolė”, taigi - saulė, gera nuotaika ir sveikatos šaltinis. Tačiau antrinė prasmė man čia buvo irgi svarbi, kadangi OLENA yra ir tradicinis ukrainietiškas vardas, kurį nešioja ir prezidento Zelenskio žmona.
MONSTERA lininis krepšys - tvirtas, didžiulis, patogus, neįpareigojantis. Į jį tilps knygos, kompas, vaikų sauskelnės ir žaislai, kosmetika, gertuvė, užkandžiai - viskas, ko tik gali prireikti. Rankeną užsirišat pačios - turit laisvę šią rankinę pasidaryti pageidaujamo ilgio.
ANTRA DALIS - pavadinimų kontroversija ir primatavimo nuotykiai
Vos pradėjus kurti tada dar pavadinimo neturėjusią FREE SPIRIT kolekciją, tiek iš “Linen Tales” kolektyvo, tiek iš savo aplinkos pajutau lūkestį, kad ši drabužių kapsulė turi būti kažkaip susijusi su Havajais. Ir nors apie pačius Havajus savo soc. tinkluose ir tekstuose pasakoju itin mažai (taupau viską būsimai knygai, hehe), tačiau puikiai suprantu, kad dauguma žmonių mane ir Havajus deda į tą patį stalčiuką savo galvose. Tačiau problema ta, kad aš - ne havajietė, o šiose JAV okupuotose salose gyvenanti baltoji. Daugybė vakariečių yra kaltinami kultūrine apropriacija dėl pačių įvairiausių priežasčių. Tema įdomi, kompleksiška ir gili, tačiau mes jai šiame tekste paprasčiausiai neturime laiko. Todėl pasakysiu trumpai: sužinojusi apie kultūrinę apropriaciją šokau ant šios woke bangos, tačiau po kiek laiko susivokiau, kad iš esmės nepritariu pačiai kultūrinės apropriacijos minčiai. Kodėl? Nes kiekvienas iš mūsų turime teisę kurti savo, unikalų santykį su pasauliu ir jame esančiomis kultūromis. Jei norite sužinoti daugiau, kviečiu paskaityti mano ilgą ir nepopuliarų - nes gilios temos retai kada tampa skaitomiausiomis, tekstą LRT čia.
Havajuose ši tema gyva, opi ir ribinė. Verslų savininkai čia užsipuolami dėl havajietiškų žodžių naudojimo verslų pavadinimuose, tai mėginant prilyginti kolonijiniam eksplotavimui (nepritariu šiai minčiai). Tačiau sykį per instagramą gavau žinutę kuo cool lietuvaitės. Ji kūrė maudymosi kostiumėlių kolekciją, norėjo pavadinti ją havajietišku žodžiu, tačiau nebuvo tikra ką jis reiškia… Mandagiai jai paaiškinau, kad jei ji niekada net nebuvo Havajuose, turbūt būtų keista visą kolekciją pavadinti žodžiu, kurio reikšmės ji nežino. Taigi, plonytė linija skiria kultūrinę apropriaciją nuo kultūrinės pagarbos, paremtos asmenine patirtimi (appreciation).
Aš gyvenu ir kuriu Havajuose, tad šių salų jausmo atspindžiai mano kūryboje yra neišvengiami. Vis dėlto nenorėjau drabužiams uždėti vien tik havajietiškų pavadinimų dėl egzotiško skambesio - parinkau tokius, kurie turi reikšmes ir nuorodas mano asmeniniame gyvenime (Mahina, Kaina, Nalu), vertybėse (Olena), su kolekcija susijusiuose jausmuose (Lola).
Žvarbus 2024-ųjų vasaris. Traukiniu ką tik atvykusi iš Vilniaus kviečiuosi boltą su kėdute ir su apkutotu, prie šalčio nepratusiu dvimečiu Radvilu vykstu tiesiai į “Linen Tales” ofisą. Čia manęs laukia gal šešios moterys, ant stalo išdėlioti mano anksčiau nupiešti, dabar jau tikrove tapę drabužiai. Viena iš jų atlieka modelio rolę ir vilki LOLA kelnes nejudėdama. Kitos, drabužių konstruktorės diskutuoja apie techninius rūbo aspektus.
- Nežinau, man atrodo, kad šitoje vietoje turėtų būti laisviau? - klausiu pati nežinodama kieno. Dairausi į kambaryje esančių moterų veidus. Ką jos darys, ką nuspręs. Galiausiai kažkuri iš jų sako:
- Vaiva, čia jūs sprendžiate.
Žinau, kad kūriau kolekciją. Piešiau, aiškinau kaip turi atrodyti, parinkau spalvas, su komanda aptarėme audinius. Bet būtent tą akimirką, kai patalpoje esančios drabužių konstravimo profesionalės laukė mano pastabų apie tai, kaip turi kristi drabužis, supratau, wow, the shit is real. Aš tikrai kuriu koleciją… Visiškai nieko nežinau apie drabužius - gyvenime nesu net lėlėi suknelės pasiuvusi. Bet žinojau, kaip turi atrodyti mano sugalvoti rūbai, koks jausmas ir patogumas turi apimti juos dėvint. Ir tą akimirką iš visiško nežinojimo aš tiesiogine prasme perėjau į “fake it till you make it” būseną. Įsidrąsinau ir ėmiau diskutuoti, siūlyti savo pataisymų variantus, klausinėti konstruotojų, kaip geriau padaryti, kas techniškai įmanoma, o kas - ne.
Jau seniai jaučiau, kad rašymo man per mažai, kad savo kūrybą noriu išskleisti į kitas, vizualesnes, netikėtas dimensijas, kitus meninius mediumus. Džiaugiuosi savo sukurtu interjeru (net 50% daiktų ir baldų čia - iš antrų rankų), o dabar ir savo sukurta drabužių kapsule. Ir dar tokiam solidžiam prekės ženklui kaip “Linen Tales”! Beje, ar žinote, kad “Linen Tales” daugiausiai orientuotas į užsienio rinką, ir prekiauja Japonijoje, JAV, Vokietijoje, o apie juos rašė net “Forbes”?
Jei grįžtant prie FREE SPIRIT tai šios mini kolekcijos esmė, kad kaip norite taip tuos rūbus ir vilkite, kad jie yra sukurti galvojant apie vasaros atostogas kurorte, bet tinka ir į miestą. Juos galima derinti tarpusavyje ir prie skirtingų jau turimų rūbų. Kad kiekviena juos įsigijusi moteris atrodys vis kitaip, nes juos vilkėdama bus savimi. Šitų rūbų pagrindinė mintis yra laisvė - laisvė judėti, gyventi kaip nori, keliauti kur tik nori, atostogauti arba dirbti, gyvenimą patirti kaip nuotykį.
Beje - sąmoningai nesukūriau jokio šiltesio rūbo ilgomis rankovėmis - naudokite tai, ką jau turite namuose arba pasiskolinkite iš savo vaikino.
Kapsulėje esančių rūbų kiekis ribotas.
Gerai… O dabar užduodu klausimą ir labai bijau jūsų atsakymo. Bet kaip JUMS žiūrisi? Ar gražu? Patinka? Prašau, būkite švelnios, nes rūbų kūrime esu naujokė :)
Linkėjimai iš Havajų, iš kambario su miegančiu vaiku.
Su meile,
Vaiva
P.S. Ačiū, jei perskaitėte iki galo. Iškart įspėju ir atsiprašau, kad užknisiu su ta pačia tema, bet ištraukas iš šio ilgo teksto poustinsiu ir savo soc. tinkluose.
