Neseniai knygyne iš smalsumo atsiverčiau “Suaugę alkoholikų vaikai”. Nežinau ką tikėjausi ten rasti, bet keli paskubomis akimis permesti puslapiai išgąsdino.
Istorijos iš sužalotos vaikystės tamsos - apie neišmylėtus, nenupraustus, nepamaitintus mažylius, kuriuos tėvai palikdavo vienus, kartais net kelioms dienoms. Kuriuos mušė, ant kurių šaukė. Kurie turėjo anksti suaugti dėl to, kad tėvai gėrė. Ačiū dievams ir tėvams, kad tai - ne mano pasaulis, ne mano problemos. Todėl padėjau knygą šalin. Džiaugiuosi, kad ji yra išleista ir tikiuosi, kad padės daugybei tame liūne užaugusių žmonių. Įsivaizduoju kaip jiems svarbu rasti bendrystę ir palaikymą.
Tačiau tos siaubo istorijos yra savotiškas užribis, ironiška, sukuriantis terpę klestėti visiškai kitokio pobūdžio alkoholizmui. Jo nesinori vadinti net buitiniu. Mano akimis tai - sėkmingų, veiklių, per gyvenimą aukštyn kopiančių žmonių alkoholizmas. Ir tos kopėčios, kuriomis jiems pavyksta begeriant užsikabaroti finansiškai ar intelektualiai yra tarsi didžiausias pasiteisinimas ir dažnai kliūtis aplinkiniams pamatyti faktą: kad ir daug pasiekęs, į darbą vaikštantis, šeimą išlaikantis žmogus gali būti alkoholikas. Nežinau, ar pažįstat tokių? Aš pažįstu. Kaskart kai draugei švelniai užsimenu, kad gal reikėtų pristabdyti su kas vakariniu buteliu vyno, ji išpučia akis: o kas čia blogo? Į darbą juk einu, niekad nepraleidžiu deadlainų, vaikai prižiūrėti, vyras šalia. Ko tu kabinėjiesi?
Ir tikrai, ko kabinėjuosi? Turbūt todėl, kad myliu. Todėl, kad “aš neapsivėmusi ir nepatvory” dar nereikškia, kad nesi alkoholikė. Kasdienis alkoholio vartojimas žudo smegenų ląsteles, kenkia kepenims ir širdžiai, žudo gerąsias žarnyno bakterijas, didina vėžio ir kitų ligų tikimybę. Bet tai žino visi, todėl tikrasis klausimas yra: jeigu tu tokia sėkminga ir protinga, tai kodėl kasdien geri? Ir čia jau brendame į sielos reikalų pelkę, kur atsakymas gali būti ir paprastas ir nepaprastas vienu metu. Štai, kitas mano pažįstamas alkoholikas mėgsta cituoti iš "Mažojo princo":
- Kodėl tu geri?
- Nes man gėda.
- O kodėl tau gėda?
- Nes geriu.
Man čia dar norisi bėgant nuo atsakymo netiksliai pacituoti Tolstojų, rašiusį, kad visos šeimos laimingos vienodai, bet nelaimingos - kiekviena vis kitaip. Turbūt ir su alkoholizmu panašiai - nėra vienos priežasties. Vieni skandina skausmą, kiti nori užsimiršti, tretiems išgėrus drąsiau, kol galiausiai tai virsta į kompleksišką psichologinę ir fizinę priklausomybę. Todėl šiandien aš neklausiu, dėl ko tu geri. Užtat noriu atkreipti dėmesį į tokį reiškinį kaip high functioning (efektyvaus veikimo, veiklus) alkoholikas.
Neteisinga žodį alkoholikas sieti vien su patvorio bomžais ir asocialiais asmenimis, kuriuos kai kurie su pasimėgavimu stebi per “TV pagalbas” - o pasimėgavimas ateina iš jausmo, kad “aš tai juk ne toks!”. Ta realybė - su muštynėmis, landynėmis, vėmalais ir bromoje miegančiais vargšeliais egzistuoja. Deja, ji nėra vienintelė alkoholizmo realybė. Ši liga turi daug veidų, ir kai kurie iš jų - itin sėkmingi, ar bent taip atrodo iš šalies: Van Gogas, W. Čerčilis, F. Sinatra, E. Hemingvėjus, Elizabeth Taylor, Oprah Winfrey, Amey Winehouse… Alkoholikai sėkmingai dirba, gyvena šeimose, rašo knygas, kuria filmus, užsiima įstatymų leidyba, dirba su mūsų vaikais. Turbūt dažnoje darbovietėje ar bendruomenėje yra žmogus, kurį visi žino mėgstant išgerti. O žinot, kam sunkiausia būti šalia efektyviai funkcionuojančių alkoholikų? Jų artimiausiems. Vaikams ir sutuoktiniams, matantiems ne tik sėkmės fasadą bet patiriantiems ir to kainą: rytais užtinusį veidą ir dvoką, alkoholiko sukeltą staigią nuotaikų kaitą, kartais drebančias rankas ar nei iš šio nei iš to sustreikuojančią širdį.
Alkoholikas nebūtinai yra blogas žmogus, nors toks vaizdinys ir gajus. Nebūtinai nevykelis. Nebūtinai vargšas. Priešingai, bent jau mano aplinkoje alkoholikai - charizmatiški kaip velniai, kuriems sunku atsispirti, ir kaskart kažkaip pavyksta nenorom atleisti. Alkoholikai nebūtinai mušasi, keikiasi ar šlitinėja. Kartais jie tiesiog gali neprisiminti vakarykščio pokalbio.
Blynus anūkams kepanti močiutė, seimo narys su kaklaraiščiu, operos solistė, tas sėkmingas bičas sukūręs milijonus jam uždirbantį apps’ą, trijų vaikų mama - influencerė, studentas ir senjoras - bet kuris iš jų gali būti high functioning alkoholikas. Frazė “high functioning” neturėtų būti pateisinimas jų ligai.
Vietoje išvadų - nuotrupa iš pokalbių:
- Bet čia tik vienas alaus, aš juk net pajausiu...
- Tai kam gerti, jei nepajausi?
Su meile,
Vaiva