Spotify savo klausytojams neseniai pasiūlė personalizuotus „Audio birth chart“ pagal dainų klausymo nuotaikas. Abejotinos kokybės, bet aukštai Google indeksuojamas (daug spaudaliojamas) WikiHow siūlo patarimus, kaip neišprotėti susitikinėjant su lediniais ožiaragiais. Business Insider skaičiuoja vis kylančią astrologinių programėlių (App store jų, beje - daugiau negu 200) ir verslų vertę. Tūkstantis ir viena Instagramo paskyra kviečia juoktis iš memes’ų apie skorpionų juodą ir kerštingą seksualumą ar ypatingą jaučių santykį su maistu. Ir tai tik dalelė visos naujos astrologinės-spiritualinės bangos, kuria, kaip pilnaverčiai vakariečiai, atrodo čiuožiame ir Lietuvoje.
„Jie labai nemėgsta „Druskonio“, tačiau žino viską, ką jis rašo“ - apie vietinio savaitraščio begėdiškai neskaitančią šeimą skelbdavo milžiniška lauko reklama metų metais kabėjusi Druskininkuose.
Kas bendro tarp televizijos žiūrėjimo ir astrologinių prognozių? Žmonės skelbiasi televizoriaus nežiūrį, bet finale vis vien žino viską, ką jis rodo. Man rodosi, kad tas pats vyksta ir su astrologija. Kaip mes iki to atėjom? Ir kodėl ironiškai skeptiškoje šypsenoje žibant dar neištirpusiam racionalios druskos žiupsniui, prognozes ir aprašus vis tik paskaitom? Kaip toks vienok aptakus ir neasmeniškas (net nežinia iš kur trauktas) apibendrinimas vis tik paglosto vidinių narcizų ūglius ir lyg apšildo, prajukdo ar išgąsdina su mintimi „Taip, tai TIKRAI apie mane!“?
Astrologija pradėjau domėtis prieš gerus 5 metus, man tai pasirodė įdomus naujas įrankis pažinti ir tokioj plotmėj suprasti save, žmones ir santykius tarp dalykų. Kuo daugiau domėjausi, tuo mažiau liko magijos ir juo sunkiau galiu galvoti apie astrologines pranašystes, nes nieko daugiau už tą, kas JAU YRA, aš nematau.
Niekas nieko nežino ir duotame viename gyvenime telieka šokti, kaip moki, daryti savo skaudžiais ir saldžias klaidas ir visas estafetes prašokinėti pačiam. Ir kuo daugiau estafečių, tuo daugiau klausimų. Mikrobiologija ir AI sistemų inžinerija man kol kas nėra suteikusi jokių atsakymų temoje. Taip pat, niekam kol kas nepavyko apskaičiuotai atsakyti į egzistencinio nerimo klausimus apie pasirinkimų ir lemties koreliacijas, tai belieka ir toliau plaukioti su tais irklais, kuriuos turime.
Gerai pažįstami juokeliai apie laukinių devyniasdešimtųjų auroje kurtus žurnalus, kuriems astrologines prognozes visiems saulės ženklams kurdavo atsitiktinis redaktoriūkštis (beje, ne tik Lietuvoje), įnešė nemažai kreditabilumo klaustukų.
Niekam ne paslaptis, kad kartais generalizuotas frazes žirklėm ir klijais sulipdęs iš praeitų metų numerio (liūto prognozę vasariui klijuokime į avino liepą - lai atsargiai vairuoja ir daugiau laiko praleidžia su šeima), tūlas savaitraštis yra paleidęs nemažai bendražmogiškai pritaikomų nesąmonių. Ir tai nėra ta astrologija, apie kurią kalbu. Būtent tai, kas patalpinta „TV antenoje“ ar kito žurnalo paskutiniame puslapyje greta anekdotų laužo, yra itin seno pseudomokslo katastrofiško įvaizdžio sugadinimo priežastys.
Nepaisant tokio prasto įvaizdžio, įvairūs tyrimai sako, kad apie 90 proc. suaugusiųjų žino savo astrologinį saulės ženklą. Kokia tikimybė, kad visi žmonės, gimę tarp birželio 21 ir liepos 22 bus jautrūs (kaip apibūdinama vėžio žvaigždyno, kuriuo tuo metu skrieja Saulė Žemės atžvilgiu, energija)? Realiai - arba maža, arba absoliučiai atsitiktinė. Bet stebint New Age tendencijas - baisulingai didelė.
Visi moksliniai tyrimai, nagrinėję astrologijos kredibilumą, žvaigždžių išsidėstymo ir gyvenimo įvykių koreliacijų nerado. Mes ir toliau galime diskutuoti, ar tai tikra, kiek tai logiška. Bet dienos pabaigoje, kai neaišku, kiek tūkstančių žmonių pandemiškai numirs ir jau tuoj tuoj sutirps visi ledynai, žinojimas, kad žvaigždės ir planetos plokščios žemės scenografijoje kažkur kabo, suteikia kažkiek ramybės ir stabilumo (tai juokelis).
Astrologija nėra nei mokslas (kuris, aptrupėjus visiems bendruomeniniams religiniams ryšiams taip stabiškai dabar šviečia), nei religija, labiausiai - prasmės paieškos įrankis. Kažkas prasmę randa vaikuose, kančioje ar kasdienybėje - man tinka, kad tik rastųsi!
O grįžtant prie aštriausio kampo: mokslas - tikrai nuostabus ir labai mane žavintis dalykas: skiepijuosi, naudojuosi technologijomis, žaviuosi, kokios, plastiškos mūsų smegenys ir kaip įdomiai aktyvuojasi skirtingos jų plotmės. Turiu draugų ir draugų draugų, taip radikaliai įtikėjusių mokslu, kad jų realybės suvokime astrologijai ir kitiems tiesiog nėra erdvės. Gal jų jausmai ir tikėjimo genas buvo ištestuoti laboratorijoje su žiurkėmis ir viskas pasirodė daug paprasčiau.
Davatkiškas, niekur neužrašytas žinojimas skelbia, kad bažnyčiai nepatinka astrologijos ir kortų būrimų žaidimėliai. Laimei, New Age spirituality ir meilė vidinio vaiko laimės afirmacijoms su kristalų pagalba netrunkamai išsikovos sau dar didesnes erdves. Ir nematau tame nieko blogo.
Viename interviu skaičiau gražiai apibendrinančią psichologės frazę:
„If it provides comfort and helps someone make sense of what’s happening, then it’s not necessarily a bad thing”. Astrologija yra papildas ir net nepretenduoja tapti maisto pakaitalu, tai vartoti reikėtų atsakingai.
P.S. Prašau, meskite į mane akmenį (arba pateikite internetų paieškų išklotines), jei nėkart netikrinote savo ir RK (reikšmingo kito) saulės ženklų suderinamumo. Nėkart.
Autorė apie save:
Esu Viktorija Štarevičiūtė, pirmą savo knygą „Viktorija ir Tobis“ parašiau flomasteriu būdama 5-erių. Visiems buvo labai juokinga, nes „S“ ir „Z“ rašiau išvirkščiai ir atvirai pažėriau įžvalgų apie savo šunį, šeimą ir kaimynus.
Daugiau knygų nebeparašiau. Bet kartais rašau tekstus, scenarijus TV laidoms ir laiškus galvoje.
Labiausiai mane domina santykiai plačiausia to prasme – mano ir kitos kultūros, žmogaus ir grybo, vyro ir moters, vidinių žmogaus balsų ir asmenybių.
Labai ačiū, kad skaitote!
Daugiau mano tekstų:
Instagram @stayverycutie