Vaiva Rykštaitė debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui. Gal ir tu, mielas skaitytojau, žinai tą pojūtį, kai „alsus pavasario vėjas, nepaisydamas metų laikų, pučia aistringus virpulius po tavo oda, staiga kiekviena kūno ląstele patiri, jog tavo viduje gyvena sodrus jausmas. Ak... Va tuomet prasideda TIKRAS gyvenimas ir visos smagios istorijos. Įsivaizduok, kad seku tau pasaką. Visi pasakoriai truputį meluoja, truputį viską pagražina, tik ne aš, garbės žodis. Dažniausiai jie šneka žemu, svajingu, galbūt šiek tiek džeržgiančiu balsu, bet tau maniškį teks įsivaizduoti, kad būtų lengviau, galiu pasakyti, kad esu mėlynakė ir turiu didelius papus. Balsą susikurk. Neišsigąsk, jei būsiu grubi, mes šitaip dažnai kalbėsimės - tu susirauksi, bet aš tęsiu toliau. O dėl moralo, galiu išduoti pabaigą jau dabar. TOKS gyvenimas. Tik nesitikėk, kad suprasi kažką daugiau. MĖGAUKIS...“
 
"Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vakare miegot po panoramos, nekenčiu savo boso (tokie žmonės neturėtų vadovaut), seksas šeštadieniais, kartais sekmadieniais (rytą) ir būtinai per šventes. Atostogos Lietuvos pajūryje, palydimos fraze: "Kitąmet važiuosim į Turkiją..." Studentai (mes, mes!) papasakotų: valgau net jei pasibaigęs galiojimo laikas ir būtinai valgau svečiuose, kava kava kava, alkoholis, atostogos, plotas, seksas (kartais, nepastovus ir nesaugus), savaitgalis, pirmadienis, antradienis, egzaminas, egzaminas, sesija (jau?!), atostogos. Dėstytojas irgi žmogus. Mes – studentai. Mes – jūsų ateitis. Mes nemiegam per naktis ir diskutuojam apie meilę. Kas tai? Sąmoningas apsisprendimas, cheminė reakcija ar žaibas iš dangaus? Mes daug rūkom ir dar daugiau geriam. O prisigėrę šokam sirtakį, kol kaimynai iškviečia policiją. Mes niekada neturim pinigų, bet kai turim – niekam negailim. Mes ruošiamės egzaminui paskutinę naktį ir duodam tuščius pažadus. Sau. Atėję į svečius daug valgom, nes namie tarakonai iš bado jau pasikorė. Mes labai norim daug dirbti ir uždirbti daug pinigų. Tik nežinia, ką dirbti ir kaip jų uždirbti. Mes norim išgelbėt pasaulį nuo karo, vėžio ir aids, bet pamirštam nusipirkti prezervatyvų. Mes mokame paruošti po dvylika patiekalų iš ryžių, kiaušinių ir bulvių. Penktadienio vakarą sugebam pragerti mėnesio pajamas. O paskui gebam stebuklingai išgyventi iki kitos stipendijos ar algos. Kas trečias iš mūsų yra buvęs JAV, Airijoje ar Anglijoje. Kaimynai mūsų kaži kodėl nemėgsta. Šiaip mes laimingi. Ir mylim gyvenimą. Ponios ir ponai, mes – jūsų ateitis."
 
Ištrauka iš knygos "Plaštakių sindromas"